ASTROLOGIJA – IR MOKSLAS, IR MENAS

Astrologija – ir mokslas, ir menas

 

Manoma, jog astrologiniai pranašavimai užgimė senovės Mesopotamijoje III tūkst.pr.m.e. Rastos molinės lentelės Enuma anu enlil, išlikusios iš II tūkst.pr.m.e. Tuomet buvo domimasi tik valstybės, karaliaus ir jo šeimos reikalais. Dar rūpėjo gamtos reiškiniai, turintys įtakos derliui bei kitiems valstybei svarbiems dalykams. Stebėjimai rėmėsi daugiausiai Saulės ir Mėnulio judėjimu, užtemimais ir jų padėtimi žvaigždžių atžvilgiu. Buvo įvertinama Mėnulio spalva per jaunatį, jo aura, debesys, vaivorykštė.

Teigiama, jog ši astrologija darė didelę įtaką kaimyninių šalių astrologijos vystimuisi, t.y. Indijos, Kinijos, Persijos, Egipto ir Graikijos.

I tūkstantmetyje atsirado taip vadinama horoskopinė  astrologija: iš astronomijos srities perimtas Zodiakas ir samprata, jog žmogaus gyvenimo aplinkybes lemia jėgos, veikiančios gimimo arba pradėjimo metu.

Zodiakas tai didelė juosta dangaus sferoje ties žemės pusiauju, padalinta į 12 lygių dalių, kiekviena po 30o, kuriame išsidėstę žvaigždynai. Realiai toks Zodiakas danguje neegzistuoja – tai simbolinis, susijęs su energiniu kosmoso poveikiu Žemei. Tikrieji žvaigždynai užima nevienodą plotą danguje, vietomis perdengia vienas kitą. Astrologine kalba kalbant tai – Saulės kelio projekcija dangaus sferoje nejudančių žvaigždžių atžvilgiu (žiūrint iš žemės), kai ji apkeliauja visą ratą per metus. Tai dvylika labiausiai žinomų žvaigždynų: Avinas, Jautis, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys.

Seniausias rastas horoskopas datuojamas 410 m.pr.Kr. ir yra gana bendro pobūdžio. Tačiau astrologija jau įgauna individualaus horoskopo bruožų, nors Ascendentas, taškas ekliptikoje, gimimo metu patekantis horizonte (patekantis ženklas) dar neįvestas.

Astrologija stipriai suklestėjo senovės Graikijoje. Jos pagrindu buvo to meto antikinės filosofijos požiūris, jog žmogus yra mikrokosmosas, buvo kalbama apie kuriančias keturias stichijas arba elementus. Kosmosas buvo gyva Esybė, savo spinduliuojančia galia veikianti Žemę ir atskirą žmogų. Graikai tikėjo, jog planetos veikia Žemę. Taigi buvo atsižvelgiama į tris faktorius: žvaigždinį, zodiako ir planetinį poveikį. Taip pat svarbūs ženklai buvo kometos, kurios turėjo reikšti svarbius valstybei įvykius.

Zodiako ženklai buvo skirstomi į lėto (nuo Vėžio iki Šaulio) ir greito patekėjimo (nuo Vandenio iki Dvynių), lygiadienio ir saulėgrįžos, metų laikų ir pasaulio šalių. Ženklams buvo priskiriami saugotojai arba valdovai, kuriems buvo suteikti graikų ir romėnų panteono dievų vardai.

Astrologija skirstoma į kelias pagrindines grupes:

  1. Mundaninė arba pasaulinė, nagrinėjanti globalinius reiškinius;
  2. Asmeninė, nagrinėjanti atskiro žmogaus likimą;
  3. Elektyvinė, palankaus laiko veiksmui pradėti ieškojimas, kai danguje susidaro maksimaliai harmoninga planetų padėtis.
  4. Chorarinė, atsakymai į klausimus (arčiausiai būrimo).
  5. Astrosofiją arba dvasinė astrologija, kuri užkabina aukštesnes astrologijos dimensijas.

Garsūs senovės vardai, su kuriais susijęs astrologijos mokslas yra Hermis Trismegistas, Zoroastras, Orfėjus, Abraomas, Asklepijus ir daugiau. Astrologijos genijumi laikomas Ptolemėjus ir jo knyga Tetrobiblos, kurioje buvo susistemintos visos iki šiol naudotos astrologinės žinios.

Laikui bėgant astrologija tapo fatalizmą teigiančia sistema, visiškai pamynusi žmogaus laisvą valią. Tam, kad nukreipti rūsčius Likimo smūgius buvo atliekami specialūs magiški ritualai. Taip ir šiandieną dar daroma Indijoje. Žmogui duodamos mantros, švelninančios neigiamą planetos poveikį arba akmenys, įvairūs amuletai ir talismanai. Astrologijai tapus religija, kai kurie valdovai ėmė laikyti ją socialiai pavojinga ir ėmė leisti ją draudžiančius dekretus.

Ankstyvoji krikščionybė taip pat griežtai smerkė astrologiją. Pirma – kaip dalį taip vadinamos pagoniškosios religijos, antra, dėl Likimo diktato, nes Dievas esąs aukščiau planetų veikimo ir melstis esą reikia jam ir, trečia, dėl tuomet dar išlikusio astrologijos ryšio su magija, kurią krikščioniška bažnyčią regėjo kaip Liuciferio valdas. Tačiau tarp žymių krikščioniškosios religijos atstovų buvo tokių, kurie ne visiškai paneigė astrologijos veikimą, pripažindami dieviškąją viršenybę, ir palikdami žmogui – pasirinkimo valią. Vienuolynuose astrologija buvo studijuojama, tačiau eiliniam piliečiui ji buvo draudžiama.

Sakoma, jog iš Mesopotamijos astrologinės žinios keliavo į Indiją, kur susimaišė su vietine kosmologijos samprata. Jai darė įtaką ir jau iš antikinės Graikijos atkeliavusios susistemintos žinios. Indijoje išliko ir toliau naudojama 28 nakšatrų arba Mėnulio stotelių sistema. Taip pat ir planetinių periodų poveikio sistema. Jie papildė astrologiją Mėnulio mazgais ir kai kuriomis hipotetinėmis planetomis. Trečioji banga Indiją pasiekė iš islamo šalių. Savo ruožtu Indijos astrologija padarė įtaką Sasanidų epochos Iranui, Bizantijai ir per šias šalis – Vakarų Europai. Bizantijos astrologija buvo išimtinai graikiška, su tam tikra islamiška įtaka ir maždaug VIII-XV a. užėmė svarbią vietą valstybėje.

Arabų pasaulyje VIII-IX a. astrologijos mokslas taip pat užėmė svarbią vietą, pritaikytas taip, kad neprieštarautų religijai. Buvo daug pakeitimų, bet pagrinde tai buvo techniniai dalykai, nekeičiant jos esminių teiginių. XIII a. po mongolų užkariavimo astrologija patyrė smūgį, buvo prarasta daug žinių ir ji išliko tik liaudiškame variante.

Astrologija buvo paplitusi ir judėjų pasaulyje nuo vėlyvojo helenizmo iki viduramžių. Garsus žydų astrologas Ibn Ezra daug įnešė į astrologijos mokslą. Ji užima svarbią vietą Kabaloj.

Kaip jau minėjau, Vakarų Europoj astrologija buvo uždaryta vienuolynuose, nes oficialioji Bažnyčia ją uždraudė, be to, nebuvo lotyniškų lentelių. XII-XIII a. įvyko atgimimas, kai buvo padaryti vertimai iš arabų ir graikų kalbų. Iš musulmonų pasaulio atėjo arabiškieji taškai: Fortūnos ratas, Likimo kryžius ir kiti. Renesanso laikotarpiu astrologija stipriai suklestėjo, ji buvo pripažįstama karalių dvaruose, dėstoma kaip mokslas eilėje universitetų. Astrologija atkeliauja kartu su astronomija. Astrologinės lentelės buvo netobulos, o tai savo ruožtu vertė vystytis astronomiją. Tikslūs astronominiai prietaisai buvo reikalingi tiek astrologijos mokslui, tiek sparčiai besivystančiai jūrininkystei. Bažnyčia ir toliau neigė astrologiją kaip fatalizmą teigiantį pagonybės reliktą. Tačiau Bažnyčios atstovų tarpe buvo ir nemažai jai pritariančių. Jie teigė, jog žvaigždžių judėjimas vyksta pagal Dievo valią bei nubrėžė ribą tarp mokslinės astrologijos ir populiariosios, susijusios su magija bei maldomis planetoms-dievams. Tačiau tikrasis astrologijos priešas tapo Švietimo epocha su savo moksliniais atradimais ir naujas žmonijos dievas tapo protas. Koperniko atrastoji heliocentrinė sistema sudavė smūgį geocentrinei, kuria buvo remiamasi senovėje. Astrologija tapo pseudomokslu. Buvo atsisakyta Ptolemėjaus geocentrinės sistemos, kaip neteisingos, apie kurią didis Vakarų filosofas, Antroposofijos mokyklos įkūrėjas R.Steineris kalbėjo: „Ptolemėjaus požiūris, kita vertus nėra tik fizinė sistema. Ji kilo iš dvasinio stebėjimo tais laikais, kai dar buvo žinoma, jog planetos atstovauja [represent] aukštesniųjų būtybių įtakos ribas“. Taigi, „pasaulyje yra dar daug dalyku, brangus Horacijau, ko mūs išminčiai nesapnavo“ (V.Šekspyras. Hamletas).

Astro-logos – žvaigždžių kalba. Tai simbolių interpretacijos. Simbolis nėra tikslus žodis, jį galima tik apibūdinti. Tai mokslas ir kartu menas. Čia reikalingas ir protas ir intuicija.

Pasaulyje yra didžiulė astrologinių mokyklų įvairovė: Vakaruose, Rytuose (Indijos, Kinijos), Rusijoje. Astrologinė interpretacija priklauso nuo kultūros, laikotarpio, lyties. Šiandieną mes nebegalime tiesiogiai remtis senųjų autorių teiginiais. Net praeito amžiaus astrologų žinios jau yra pasenusios laike, nes gyvenimas teka, sąlygos keičiasi ir, kaip teigia Selim Aiselis, šių dienų išminčius, Psichoantropologijos Mokyklos įkūrėjas, žinios turi būti pateikiamos pagal kontingencijos principą, t.y., atitikti laiką, vietą ir žmones.

Sakoma, jog žmogaus gyvenime negali būti įvykių, kurių nėra horoskope.

Tuomet, kas mus valdo: Laisva valia ar Likimas?…