UŽ KĄ ATSAKINGAS ASTROLOGAS ?

Kam reikalinga astrologinė prognozė?
Ar tam, kad žmogus išvengtų nenorimo įvykio, ar tam, kad augtų?
Kas, tuomet yra įvykiai žmogaus gyvenime – neišvengiamybė ar proga pasimokyti?
Ar astrologas(ė) gali, turi patarti klientui? Ar gali rinktis už jį?

Jei siela įsikūnija žemėje su tikslu patirti, gauti tam tikras pamokas (kaip teigia Naujasis Amžius) arba sudalyvauti Dieviškajame žaidime (kaip teigia Šivaizmas), tai kiek žmogui reikia iš anksto žinoti, kas jo laukia?
Dvasiškai tobulėjančiam žmogui užtenka vien jo pasirinkto dvasinio kelio praktikų, kad išvalytų daugybės savo gyvenimų „nešvarumus“ ir pasiektų tobulybę. Didis Indijos Mokytojas, Siddha, Svamis Muktananda Paramahamsa rašo: „Astrologijos mokslas mums pasako, kad praeitų gyvenimų veiksmai susiranda mus šiame prārabdha (likimo) pavidalu, ir dabar mes turime skinti jų vaisius, saldžius arba karčius. Astrologija aprašo dvylikos zodiako ženklų įtaką žmogaus gyvenimui bei atitinkamų planetų padėtis tuose ženkluose, taip parodydami gerą arba blogą žmogaus lemtį. Ateitį galima pamatyti pagal dvylika horoskopo būstų. Pavyzdžiui, tie, kurių dhana sthāna (turto būstas) nėra stiprus arba švarus, gyvena nepritekliuje. Tie, kurių putra sthāna (vaikų būstas) yra silpnas, arba neturi vaikų, arba jų vaikas nueina klystkeliais. Lygiai taip tie, kurių jaya sthāna (partnerystės būstas) nėra geras, arba neapsiveda, arba susituokę būna nelaimingi su savo sutuoktiniu(e). Visa tai yra tiesa. Taigi, jei kuris nors iš dvylikos būstų horoskope nėra švarus, žmogus nesulauks iš jo naudos. Tačiau sādhaka, kuris praktikuoja nāma japą (kartoja mantrą – vert. past.) su tikėjimu, atsidavimu ir meile susilauks naudos iš visų horoskopo būstų. Nes kai jis daro pažangą praktikuodamas japą, kiekvienas iš būstų po truputį ir galiausiai visiškai išsivalo.

Todėl dvasiniu keliu einančiam žmogui ne taip svarbu kreiptis pas astrologą, jis ir taip praktikuoja tam, kad jo gyvenimas patobulėtų. Kita vertus, geriau pažinus save lengviau tampa dirbti su savimi. Vakaruose mes susiduriame su taip vadinamu egzistenciniu vakuumu, kuris Rytuose nėra toks aktualus. Apie tai rašė žymus austrų psichiatras ir psichoterapeutas Viktoras Franklis: „Egzistencinis vakuumas – plačiai paplitęs dvidešimtojo amžiaus reiškinys. Tai nenuostabu; jo priežastis gali būti dvigubas nuostolis, kurį žmogus patyrė nuo tada, kai tapo tikrai žmogiška būtybe. Žmonijos istorijos pradžioje žmogus prarado kai kuriuos esminius gyvūniškus instinktus, kurie lemia gyvūnų elgesį ir užtikrina jų būvio saugumą. Toks saugumas, lyg Rojus, žmogui yra prarastas amžiams; žmogus turi rinktis. Tačiau naujesniais laikais žmogus patyrė dar vieną nuostolį, kadangi tradicijos, kuriomis jis rėmėsi, dabar greitai nyksta. Joks instinktas nesako jam, ką jis turi daryti, ir jokia tradicija nemoko, ką reikėtų daryti; kartais jis pats nežino, ką norėtų daryti. Tad jis arba nori daryti tai, ką daro kiti žmonės (konformizmas), arba daro tai, ko nori kiti žmonės (totalitarizmas)“. Be to, ką daryti žmogui, jei jo dvasinio tobulėjimo laikas dar neatėjo, jei jis nori džiaugtis pasaulietiniu gyvenimu ir jo nevilioja dvasinės praktikos? Man nekyla klausimas, ar reikia patarinėti klientui – tuoktis, ar ne; mesti darbą, ar ne; važiuoti į kelionę, ar ne. Atsakymas aiškus – astrologas neturi teisės pasirinkti už klientą. Jis nėra dvasinis mokytojas, kuris savo dvasinio apsivalymo ir aiškaus karmos matymo dėka gali spręsti, kokios pamokos žmogui reikia, o nuo kokio žingsnio jį galima būtų atkalbėti arba net apsaugoti malonės suteikimu. Daugybė religijų pripažįsta galimybę gauti Dievo malonę.

Suprantu, kodėl kai kurios religijos, nusistato prieš astrologiją vien dėl šios priežasties. „Tikėk ir būsi išganytas“ – teigia krikščionybė. Medituok ir tavo karma bus išvalyta, praktikuok ir pasieksi tobulumą – teigia rytų religijos bei dvasiniai keliai. Ir ta prasme aš pritariu: jei žmogus nori, kad astrologas už jį nuspręstų, kad nugyventų jo gyvenimą, o jam liks tik kažkur nevažiuoti, nesituokti, vienu žodžiu, kažką daryti arba nedaryti. Žymus kunigas ir dvasinis mokytojas Antony de Mello teigė: „Dauguma žmonių sako, jog nori išsivaduoti iš vaikų darželio, bet netikėkite jiems. Netikėkite jiems! Viskas, ko jiems reikia, tai, kad sutaisytumėte jų sulaužytus žaislus. „Grąžinkite man žmoną. Grąžinkite man darbą. Grąžinkite mano pinigus. Grąžinkite mano reputaciją, mano sėkmę.” Štai, ko jie nori; jie nori, kad sugrąžintumėte jiems žaislus. Tik tiek. Net patys geriausi psichologai pasakys, kad žmonės nenori būti pagydyti. Jie nori tik palengvėjimo; išgijimas yra skausmingas“.
Tokiu atveju vizitas pas astrologą gali turėti tik neigiamų pasekmių: „Štai, kodėl aš toks! Štai kodėl man nesiseka“ – patenkintas padaro išvadą ir „miega“ toliau. Bet jei žmogus pasiruošęs daryti išvadas, mokytis, keistis, tuomet apsilankyti pas astrologą jam labai naudinga.

Dabar atsirado astrologijos pakraipa – psichologinė astrologija. Ji domisi žmogaus asmenybe, jo talentais, ydomis, nepilnavertiškumo kompleksais, praeities psichologinėmis traumomis. Ji gali padėti žmogui pažinti save, priimti tas pamokas, kurias išmokti siela atėjo į šį pasaulį. Esu įsitikinusi, jog kažkurią savo dalį pažįstame mes patys, kitą – mūsų artimieji, o dar kitos dalys lieka paslėptos nuo mūsų visų. Susigaudyti savyje gali padėti astrologas, jei jis jungia savo mokslą su psichologija.

O jeigu žmogui rūpi, kas įvyks jo gyvenime? Kiek reikšmės žmogaus augimui gali turėti informacija, ar jis (ji) įsigys namą ir ar bus pinigų jo(s) banko sąskaitoje? Astrologija gali atsakyti į šiuos klausimus, tačiau kokias išvadas padarys pats tai sužinojęs žmogus? Ar jis „užmigs ant laurų“ ir nieko nebedarys, laukdamas, kol gyvenimas jį apipils žadėtomis dovanomis? Tada jų gali nesulaukti. Jei jis ir toliau dirbs, ką dirbęs ir stengsis, o gauta informacija sustiprins jo pasitikėjimą, tuomet puiku – viskas išsipildys.

Kita vertus, jei žmogaus horoskopas rodo, jog laukia nemalonūs įvykiai, problemos, kas tada? Tuomet yra puiki proga tapti budresniu, atsargesniu, įdėti daugiau pastangų į norimą rezultatą. Arba atvirkščiai – atsisakyti baimių, neprisirišti prie norimų rezultatų. Juk kaip dažnai mūsų baimės ir prisirišimai atitolina arba visai atima trokštamus dalykus! Dar vienas būdas išvengti nemalonių įvykių – pamąstyti, kokias pamokas tuo būdu siekia atnešti Gyvenimas. Jei šias pamokas pavyktų įsisavinti prieš įvykį, tikiu, jog jis ir neįvyks arba jo pasekmės bus labai švelnios.

Septyniolikmečiams, dar gerai nežinantiems, ko jie norėtų ir kuo norėtų užsiimti gyvenime 10 vidurinės mokyklos klasėje pasirinkti kryptį dažnai yra labai sunku. Sutinku, jog čia gali padėti astrologas, išnagrinėjęs jo charakterį, būdą, talentus ir perspektyvas. Tačiau pasirinkti turi pats žmogus. Ar gali astrologas nuspręsti, kur jaunam žmogui studijuoti? O gal jam prieš tai reikia pasimokyti kur nors kitur ir gal ne vienoje vietoje, o po to susirasti savo „tikrąją“ specialybę? Vėliau pasirodys, jog visos jo(jos) gautos patirtys praverčia. Vadinasi – padėti pasirinkti, bet ne nuspręsti už žmogų yra astrologo užduotis.

Ar gali astrologas parinkti sutuoktinį vedyboms, remdamasis „geru“ suderinamumu? Žmonės kreipiasi ir klausia, kuris partneris jam(jai) labiausiai tinka.

Viena kolegė pasakojo, kad atėjo moteris su dviem „kandidatais“ į jos ranką ir širdį. Ji patarė ištekėti už to, su kuriuo suderinamumas buvo harmoningiausias. Klientė taip ir padarė. Po metų išsiskyrė ir ištekėjo už kito. Kas atsitiko? Ar tai – astrologės klaida? O gal likimas? Gali būti, jog žmogui reikėjo pirmiau susituokti „neharmoningai“ ir išmokti tam tikras bendravimo pamokas, kad būtų pasiruošęs užmegzti naujus, darnius ryšius. Vedybinių santykių, kaip teigia psichologas Džonas Grėjus (John Gray), nei mokykloje, nei universitete nemoko. Vadinasi viską patirti tenka savo pačių kailiu. Santykių darnos reikia išmokti, keičiantis ir tobulinant asmenybę. Jei partneris(ė) yra mano vidaus atspindys, mano veidrodis, ar turėčiau kaltinti veidrodį, jei mano nosis per ilga arba ant jos išdygo spuogas?

O jei astrologas „pažiopso“ įvykį – kas tai? Jo kompetencijos stoka ar Gyvenimas nukreipė jo akis kitur, nes žmogui, atėjusiam klausti reikalinga tam tikra patirtis? Pažiūrėkime. Štai planetų išsidėstymas rodo, jog žmogaus laukia nusivylimas ir liūdesys. Kas svarbiau – įvykis ar patyrimas? Tuoktis ar nesituokti? Ką bepasirinks, žmogaus laukia nusivylimas ir liūdesys. Tačiau, ar tikrai laukia? Manau, jog pažinus save, supratus, kodėl prisitrauki tokį patyrimą gyvenime, ką jis tau duoda, galima išvengti nelaimingos patirties. Esu įsitikinusi, jog išankstinis suvokimas, vidinis išgijimas gali „išbraukti“ įvykį iš mano karminio sąrašo. Gyvenimui nereikia, kad žmogus kentėtų, Gyvenimui reikia, kad žmogus susivoktų. Deja, dažnai atsitinka, jog tik nelaimingų įvykių dėka mes susimąstome ir pradedame keisti savo mąstymą bei gyvenimą.

Pasaulyje yra religinių sektų, draudžiančių gydytis, nes Dievas, esą, atsiuntęs ligą? O ar ne Jis atsiunčia ir gydytoją, ne linkėdamas savo mylimam kūriniui kančių, o tik suteikdamas galimybę pamąstyti, susivokti. Tą patį galime pasakyti ir apie astrologiją. Jei žmogui duotas nelengvas patyrimas, tai gal išmintingas astrologas gali padėti susivokti.

Todėl manau, jog galima parinkti geresnę datą tuoktuvėms ar kelionei, operacijai ar verslo pradžiai. Palankaus laiko bei vietos parinkimą pripažįsta ir vienas iš seniausių Kinijos mokslų Feng Šui. Tai nepakeis jūsų karmos ir negali įtakoti šimtaprocentinės teigiamos eigos. Datos parinkimas gali paveikti teigiama linkme apie 10-15 procentų. Natūralu, jog ko nors imdamiesi, stengiamės, kad viskas vyktų kuo sėkmingiau ir naudojamės ne viena pagalbine priemone – intuicija, žiniomis, patyrimu. Čia gali padėti ir astrologija.

Pabaigai norėčiau pacituoti garsų vakarų astrologą, psichoterapeutą Glenn Perry. Jis rašo: „Jei pasitikėsime savo lemtimi ir suvoksime, jog ji prasminga ir pranoksta mus užplūstančius smulkius kasdieninius rūpesčius, tuomet didžiosios kentėjimų dalies galima išvengti. Aš tikiu, jog konsultavimo tikslas turėtų būti padėti žmonėms pasiekti dar didesnį pasitikėjimą savo pačių esmine prigimtimi. Bet jei aš pranašausiu ateitį ketindamas padėti žmonėms padidinti malonumą-naudą ir sumažinti skausmą-praradimus, tuomet reikėtų pasakyti, jog jiems geriau pasitikėti savimi, o ne manimi. Toks darbas gali būti priešingas Visatos varomajai jėgai. Jis skatina žmones ieškoti vadovavimo išorėje ir pakerta augimą, kuris vyksta nugalint sunkumus, jis skatina baimę, atvedančią jį prie astrologo durų. Aš noriu padėti žmonėms ne tik pažinti save, bet ir pasitikėti procesu, kuris nepalenkiamai stumia juos į didesnę visų savo galimybių realizaciją. Ir galiausiai, pasitikėti savimi, reiškia pasitikėti Visata; tikėti protingu ir tikslingu procesu, slypinčiu tolimiausiuose kosmoso kampeliuose ir giliausiuose žmogaus psichikos užkampiuose. Sujungti juos abu – štai kur darbas“.